 |
Lėtai dangumi plaukiantys balti debesys patinka svajotojams ir dainų autoriams. Tačiau jie nėra besvoriai. Kamuoliniai debesys dažnai sveria daugiau nei 500 tonų. Tai – didžiulis svoris, kurį sunku suvokti. Tačiau atsiminkite, kad debesys yra dideli, todėl jų tankis yra visai nedidelis. |
Debesys nėra besvoriai
|
 |
Debesys formuojasi, kai oras kyla iš paviršiaus į atmosferą. Pakeliui pakeliant, jis praeina žemiau ir žemesniu slėgio lygiu (slėgis mažėja su aukščiu). Oras linkęs pereiti nuo aukštojo į žemesnio slėgio zonų, todėl, kad pakelis nukreipiamas į žemesnio slėgio zonas, o jo viduje esantis oras stumia į išorę, todėl jis plinta. Ši plėtra naudoja šilumą ir todėl atvėsina orą. Kuo toliau jis važiuoja aukštyn, tuo daugiau jis atvės. Kai jo temperatūra ataušėja iki jos rasos taško temperatūros, vandens garai pakuotės viduje kondensuojasi į skysto vandens lašelius. Tada šie lašeliai renkami ant dulkių, žiedadulkių, dūmų, nešvarumų ir jūros dumblo paviršių, vadinamų branduoliais . (Šie branduoliai yra higroskopiniai, tai reiškia, kad jie pritraukia vandens molekules.) Būtent šiuo momentu, kai vandens garai kondensuoja ir nusėda ant kondensacijos branduolių, debesys formuoja ir tampa matomi. |
Formavimas
|
 |
Dėl kondensacijos ir garinimo procesų debesų formos nuolat keičiasi. Po debesies formų kondensacija nesibaigia. Štai kodėl mes kartais pastebime, kad debesys plinta į kaimyninį dangų. Tačiau, kadangi šilto ir drėgno oro srautai toliau didėja ir tiekiasi kondensatas, sausas oras iš aplinkinių aplinkų galų gale įsiskverbia į plūduriuojančią oro kolonėlę procese, vadinamu patraukimu. Kai šis sausesnis oras patenka į debesies kūną, jis išgaruoja debesies lašelius ir sukelia debesies dalių išsisklaidymą. |
Figūra
|
 |
Debesys prasideda aukštai atmosferoje, nes tai kur jie buvo sukurti, tačiau jie lieka sustabdytas dėl jų mažų dalelių. Debesų vandens lašeliai arba ledo kristalai yra labai maži, mažiau nei mikronai (tai yra mažiau nei vienas milijonalis metras). Dėl to jie labai lėtai reaguoja į sunkumą . Norėdami padėti suprasti šią koncepciją, apsvarstykite akmenį ir plunksną. Sunkumas paveikia kiekvieną, tačiau uolos smūgiasi greitai, o plunksnas palaipsniui dreifuoja į žemę dėl savo lengvesnio svorio. Dabar palyginkite plunksną ir atskirą debesų lašelių dalelę; dalelė užtruks dar ilgiau, nei plunksna, o dėl nedidelio dalelės mažiausio oro judėjimo išlaikys jį aukštyn. Kadangi tai taikoma kiekvienam debesies lašeliui, tai taikoma visam debesysi. Debesys keliauja su viršutinio lygio vėju . Jos judamos tuo pačiu greičiu ir toje pačioje kryptyje kaip vyraujanti vėjas debesyse (žemas, vidurinis ar aukštas). Aukšto lygio debesys yra viena iš sparčiausiai judančių, nes jie formuojasi netoli troposferos viršaus ir yra stumdomi srautų srauto. |
Judėjimas
|
 |
Debesis spalvą lemia šviesa, kurią ji gauna iš saulės. (Atminkite, kad saulė spinduliuoja baltą šviesą, ta baltoji šviesa yra sudaryta iš visų matomų spektro spalvų: raudonos, oranžinės, geltonos, žalios, mėlynos, indigo, violetinės ir kad kiekviena matoma spektro spalva yra elektromagnetinė banga kito ilgio.) Procesas veikia taip: kai Saulės šviesos bangos praeina pro atmosferą ir debesys, jos patenkina atskirus vandens lašelius, sudarančius debesį. Kadangi vandens lašeliai yra tokio pat dydžio, kaip ir saulės spindulių bangos ilgis, lašeliai išsklaido saulės šviesą, kuri yra sklaidos tipo, žinomo kaip Mie sklaidos , kurioje visi bangos ilgiai šviesoje yra išsibarstę. Kadangi visi bangos ilgiai yra išsibarstę, o kartu visos spektro spalvos sudaro baltą šviesą, matome baltus debesys. Jei storesnės debesys, pvz., Stratus, saulės spinduliai praeina, bet yra užblokuoti. Tai suteikia debesims pilkšvai išvaizdą. |
Spalva
|
