Meteorologija - mokslas apie Žemės atmosferą ir joje vykstančius procesus. Meteorologijos objektas – atmosferos cirkuliacija, fizikinių ir cheminiai procesai ir jų sąveika su sausumos bei vandenynų paviršiumi. Daugiausia dėmesio meteorologija skiria žemutinių atmosferos sluoksnių dinamikai bei su tuo susijusiai orų kaitai. Meteorologijos tyrimų objektu taip pat yra klimatas tam tikroje ribotoje erdvėje, pvz., miesto klimatas, nežemiškosios atmosferos, taip pat praeities atmosfera (paleoklimatologija). Daug dėmesio skiriama tiksliems duomenims iš atmosferos stebėjimų surinkti, kad remiantis šiais duomenimis būtų galima pagerinti meteorologinių procesų supratimą. Viena iš pagrindinių meteorologijos mokslo žinių taikymo sričių yra orų prognozė. Svarbiausia meteorologijos kaip empirinio mokslo užduotis ir pagrindinė problema yra duomenų rinkimas, apdorojimas ir ypatingai vertinimas bei lyginimas. Skirtingai nuo nuo kitų gamtos mokslų meteorologijoje kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis galima sukurti tik nedidelę dalį tiriamų situacijų. Dėl to meteorologinių duomenų rinkimas sąlygojamas gamtinių sąlygų, o dėl to matavimų rezultatus sunku atkartoti. Pagrindiniai matuojami kintamieji yra: debesuotumas, krituliai, jų kiekis, matomumas, oro drėgnumas, oro slėgis, oro tankis, oro temperatūra, vėjo kryptis, vėjo stiprumas. 1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinių Tautų organizacija. |
 |
Pasaulinė meteorologijos diena
