Rūšys

	Plunksniniai debesys (7-16 km) — viršutinio aukšto ploni, pavieniai, balti debesys, turintys plunksnų išvaizdą. Sudaryti iš ledo kristalų, iš šių debesų krituliai nekrenta. Šie debesys pranašauja artėjantį šiltąjį frontą. Pagrindinė debesų forma, daugiausia sudaryta iš baltų plunksnų pavidalo elementų ir turinti siūlišką, juostišką ar gniutulišką struktūrą. Plunksniniai debesis sudarantys kristalai gali lėtai kristi žemyn, tačiau visada išgaruoja ore. Dėl šio kritimo atskiri debesies elementai yra ganėtinai stori. Vėjo greičio bei ledo kristalų dydžio nevienodumas lemia debesų juostų iškraipymus bei užlinkimus. Todėl paprastai plunksniniai debesys, net ir būdami prie horizonto, neatrodo horizontalūs (kitaip nei daugelis kitų debesų formų).
	Kamuoliniai debesys (2-7 km) — vidutinio aukšto, vertikalaus išsivystymo balti debesų kamuoliai, primenantys supiltą medvilnę, vatą ar žiedinį kopūstą; ryškūs debesų kontūrai su tamsesniu pagrindu. Balti, ištįsę į viršų, nesusigrupavę, pavieniai. Kamuoliniai debesys paprastai susidaro esant šiltiems, giedriems orams. Atskiras kamuolinių debesų tipas yra kamuoliniai liūtiniai debesys, nešantys smarkius kritulius. Kamuoliniai debesys susidaro tada, kai sūkuriais kylančios oro srovės vėsta ir jose esantys vandens garai pradeda kondensuotis.
	Sluoksniniai debesys (iki 2 km) — apatinio aukšto debesys, pilki, žemi vienalyčiai debesys, kurie dengia visą dangų. Sudaryti iš ledo kristalų, iš šių debesų krituliai nekrenta. Šie debesys pranašauja artėjantį šiltąjį frontą. Jie gali nusileisti net iki 60 metrų arba susidaryti yrant ir pakylant rūkui. Pagrindinė debesų forma sudaryta iš gan storo debesų sluoksnio su vienalyčiu pilkos spalvos pagrindu. Debesis apšvietus tiesioginiams Saulės spinduliams jie gali atrodyti balti. Debesys sudaryti iš gan panašaus dydžio vandens lašelių arba (esant žemoms temperatūroms) ledo kristalų. Debesis yra aukščiau ne sluoksniniai lietaus debesys, todėl kritulių iškrenta mažiau. Neša dulksną, silpną šlapdribą ar sniegą.
	Plunksniniai kamuoliniai debesys (7-13 km) — viršutinio aukšto debesys: ploni, balti garbanėlių ar dribsnių formos. Žemiausi viršutinio aukšto debesys. Būna susigrupavę, bet yra gana smulkūs, tarp jų pastebimi tarpai. Debesis sudaryti tiek iš ledo kristalų, tiek iš vandens lašelių. Gali sudaryti virga (kritulius, nepasiekiančius žemės paviršiaus).
	Plunksniniai sluoksniniai debesys (7-13 km) — viršutinio aukšto permatomi balkšvo šydo debesys. Šviečiant Saulei arba Mėnuliui susidaro drignė arba halas. Susigrupavę ir lengvai praleidžiantys Saulės šviesą. Permatomi balkšvo šydo debesys. Jie sudaryti iš smulkių ledo kristalėlių, kritulių visiškai neduoda.
	Sluoksniniai kamuoliniai debesys (0-2 km) — apatinio aukšto debesys, stori pilki, po kuriais gali būti ir tamsesnių arba šviesesnių debesų lopų arba bangų. Atskirų debesies elementų pagrindo centre yra tamsesni ruožai. Šios debesų formos elementai dažnai būna pailgi, apvalūs. Jie gali būti susijungę arba atsiskyrę vienas nuo kito. Debesies struktūroje neretai išryškėja linijos ir bangos. Kai šie debesys sudaro vientisą sluoksnį, jų struktūra išryškėja pagrindo netolygume. Uždengia visą dangų, neša kritulius, bet šie nebūna intensyvūs. Taip pat gali pranašauti artėjančią audrą.
	Liūtiniai kamuoliniai debesys (2-16 km) — Apatinė dalis plati ir tamsi, viršutinė – balti kamuoliniai debesys. Debesys neša smarkias liūtis ar pūgas, užėjus šiems debesims gali kilti audra, škvalas, iškristi kruša. Labai ištęsti į aukštį, galingi priekalo formos audros debesys. Debesų viršūnė gali siekti net 23 km aukštį. Apatinė dalis plačiai išsidriekusi, labai tamsi, o viršutinė – dideli, balti kamuoliniai debesys. Liūtiniai kamuoliniai debesys neša smarkius kritulius (liūtį, pūgą), užėjus šiems debesims gali kilti audra, škvalas, iškristi kruša.
	Aukštieji kamuoliniai debesys (2-7 km) — vidurinio aukšto balti ir pilkšvi, panašūs į bangas, dribsnius, avinukus, vatos kamuoliukus debesys. Saulę ir Mėnulį gali juosti vainikas. Nors iš debesų krituliai nekrenta, bet esant šiltam orui jie gali pranašauti apie artėjantį frontą ir perkūniją.
	Aukštieji sluoksniniai debesys (2-7 km) — vidutinio aukšto pilki vienodi (lyg skraistė) pluoštai dažniausiai dengia visą dangų.vidurinio aukšto pilki, tolygūs (lyg skraistė) debesys. Dažniausiai dengia visą dangų. Pro jų šydą silpnai matoma Saulė. Kritulių iškrenta retai ir labai negausiai. Aukštieji sluoksniniai debesys, priešingai nei kamuoliniai, susigrupavę.
	Sluoksniniai lietaus debesys (iki 2 km) — apatinio aukšto debesys, kuriuos sudaro tankus, storas, pilkas debesų sluoksnis. Gali uždengti didžiąją dalį dangaus skliauto. Neša ilgus, gan smarkius kritulius (bet ne tokius kaip kamuoliniai liūtiniai). Vasarą krenta lietus, žiemą – sniegas. Gali kristi ir šlapdriba.